Penguin's paradise

Month

January 2013

1 post

Apie 2012

O taip, grafomanijos priepuoliukai, kac kac kac

Taip vat pagalvojus ir užrašus pasitikrinus. Per 2012 metus pažiūrėti 163 filmai, ir perskaityta daug kartų mažiau knygų.

Prieš kalėdas čia buvo pora šaltų savaitėlių. Tai va, žinokit, būdavo, kad ir po keturias penkias dienas neišeidavau į lauką ilgiau nei penkioms minutėms. Šalta. Bet tačiau, tačiau bet, miškas šaukia vėl ir vėl.

Šiais metais aš iš viso miegojau žiemos miegu. Nekeliavau, nekūriau (nupiešiau kelis atvirukus), nedirbau (tik stebėjau, kad autopilotas veiktų be sutrikimų). Nes kaupiausi kitiems metams. Žinot kas yra nuojauta? Nykštukai žino, nematomas draugas žino, Agnė žino.

Visi geriausi mano prisiminimai aplenkia 2012 metus, kurie tikrai buvo neblogi. Nesusirgau, nenumiriau, nebadavau, nesušalau, nesipykau. Taip jau būna, kai ritiesi per savo dešimtmetį, tik dairaisi išpūtusi akis, stebi, geri, drąsiniesi.

Norėčiau:
prabudimo. antiapatijos. skonio. spalvų.

image

Jan 15, 20131 note

December 2012

4 posts

Apie knygas

image

Italo Calvino apie knygas:

Knygos, kurių galima ir neskaityti.
Knygos, parašytos bet kam, tik ne skaitymui.
Jau perskaitytos knygos, kurių galima buvo ir neatversti, nes jos priklauso kategorijai perskaitytų dar prieš tai, kai buvo parašytos.
Knygos, kurias tu mielai perskaitytum, jei turėtum keletą gyvenimų, bet gyvenimas, deja, tik vienas.
Knygos, kurias tu nusiteikęs perskaityti, bet prieš tai turi perskaityti kitas knygas.
Per brangios knygos, kurių pirkimą tu atidedi, kol jos neatpigs perpus.
Knygos, kurias galėtum iš ko nors pasiskolinti.
Knygos, kurias visi skaitė, todėl galima teigti, kad tu jas irgi skaitei.
Knygos, kurias jau seniai numatei perskaityti.
Knygos, kurių tu nesėkmingai ieškojai metų metus.
Knygos apie tai, kuo tu užsiimi dabar.
Knygos, kurias patartina turėti po ranka dėl visa pikto.
Knygos, kurias tu galėtum atidėti, tarkim, iki vasaros.
Knygos, kurių trūksta tavo knygų lentynoje šalia kitų knygų.
Knygos, kurios sukelia tau aštrų ir nelabai paaiškinamą susidomėjimą.
Knygos, perskaitytos senų senovėje; dabar atėjo laikas jas dar kartą perskaityti.

Tu pastoviai vaidinai, kad skaitei šitas knygas: dabar pats metas iš tikrųjų jas perskaityti.

 

image

Dec 10, 2012
#knygos #italocalvino
Spygliai

Pikta, negraži, nefaina, neprotinga, susivėlus, pasišiaušus, šyzikė, paranojikė. „Nei šalta, nei karšta, nei John‘as Travolta už lango.“

Einu, užsikasiu pusny, kol praeis moralkės socialkės.

image

Dec 7, 20121 note
#spygliai
Narkotiniai sapnai

Pusę praeitos nakties rengiausi dirbti padavėja kažkokiame vipiniame renginyje Vilniuj, o kitą pusę uosčiau ir pardavinėjau koksą kartu su juo. Daaaug kokso. Beprotiškai daug. Rodos, visas sniegas lauke juo virto. Buvo labai labai smagu.  Laimos sapnininkas apie narkotikus tyli, whah.

image

Dec 5, 2012
#koksas #sapnai
Apie televiziją

image

Prisiminiau pernai vykusį pokalbį.

Skamba telefonas. Atsiliepiu. Moteriškas balsas sako:
- Labas vakaras, skambinu iš kažkokios televizijos, ar galite dabar kalbėti?
- Galiu, bet televizija manęs nedomina.
- O kokia dabar naudojates?
- Jokia. Ir jokia nedomina.
- O jūs televizorių turite?
- Ne.
- Nesiruošiate įsigyti?
- Ne.
-…. o galiu paklausti į kokį miesta aš paskambinau?
- Į Vilnių.
- Į Vilnių?
… 

Dec 4, 20121 note
#televizija

November 2012

12 posts

Apie neramias močiutes

image

Gyveno kartą moteriškė. Vardu Emma Rowena Gatewood. Ūkininko žmona iš Ohajo valstijos, JAV. Gyveno sau ramiai. Užgyveno 11 vaikų, 23 anūkus ir 30 proanūkių.
Ir vieną dieną būdama 68 metų amžiaus perskaitė “National Geographic” žurnale apie sunkų žygeivių taką per Apalačų kalnus, kurio ilgis 3489 kilometrai. Tame straipsnyje buvo parašyta, kad šį sunkų kelią sugebėjo įveikti tik 5 vyrai. Apie moteriškes kalbos net nebuvo. Garbi prosenelė apsiavė Keds sportinius batelius, susirinko kuklią mantą: kareivišką antklodę, lietpaltį, plastikinę dušo užuolaidą, vaistinėlę, vieną drabužių pamainą ir šiek tiek maisto. Viskas. Ji neturėjo žemėlapio, kompaso, palapinės ar miegmaišio. Net kuprinės. Maitinosi vytinta jautiena, sūriu ir riešutais. Kitą maistą rinko miške. Nė kiek nestebina, kad ji neteko 15 kilogramų, o batų dydis padidėjo nuo 8C iki 8D. Bet ji įveikė visą maršrutą per 142 dienas, vienu ypu. Po 5 metų ji pakartojo savo pasivaikščiojimą. O paskui dar kartą. Būdama 75 metų.
Mirė 85 metų amžiaus. Sulakusi dar vieno pro-proanūkio.
Va. Tokia istorija.
Išvados:
variantas “A”: nėr ko skaityti “National Geographic” ir trainiotis po kalnus. Per 142 dienas kiek kojinių galėjo numegzti!
variantas “B”: kai labai nori ir nežinai, kas laukia, tai ir darai, o paskui negi grįši atgal. Be to, gera kartais pailsėti nuo anūkų ramiai kalnuose.

Nov 26, 2012
#kalnai #močiutės
Kam klubuose reikalinga muzika?

Klubuose muzika reikalinga šokiams. Taip pat muzika ir tam, kad etatiniai socializingo vampai turėtų pasiteisinimą, jog į klubą eina paklausyti vieno ar kito artisto, o ne pavėpsot į kitus tokius, kaip jie, bei parodyti visuomenei, kad jie vis dar juda ir paduoda ir jie gyvi, nesvarbu, nosis balta ar raudona (priklauso nuo sezono ir laikų – gerų ar ne visai).

Klubuose muzika reikalinga tam, kad nereikėtų kalbėti, nes juk neturime, ką pasakyti. Jei turime, einame arčiau baro ir ten atliekam išpažintį kantresniems išklausytojams, kurie suteikia išrišimą ir, jei pasiseka, pasidalina ostija. Jei mintis paliejame šokių aikštelėje, dėl garso lygio vis tiek kalbame nedaug, intensyviais srautais, tad tokiu atveju atrodo, kad pasakyti turime ką.

Klubuose muzika reikalinga tam, kad identifikavę mums pažįstamą gabalą išsiduotume, kad, ak, mes jį juk žinome, taip visuomenei duodami suprasti, kad, muzika mes juk domimės ir žinome, kas yra ant bangos.

Klubuose muzika reikalinga tam, kad turėtume foną savo neršimo ritualams. Tas fonas dažnai sąlygoja, kokius sąveikautojus sutiksime. Paprastai tai, kiek artistai bei neršimo teritorijos prižiūrėtojai paprašo už įžengimą į teritoriją lemia publikos amžių bei materialinį statusą. Bet nebūtinai.

Klubuose muzika reikalinga tam, kad, norėdamas pakalbinti interesą provokuojantį neršimo ritualo partnerį, turėtum prie jo prieiti labai arti, apsikabinti, nusitaikyti į suokimui jau paruoštą ausį. Šio veiksmo metu turite progą ne tik atsidurti prie jus dominančio objekto arčiau nei įprastai, bet ir pasimėgauti jo šikarnų kvepalų aromatu bei, gal net gi akimirką panardinti rankas į jo ar jos ševeliūrą.

Viskas yra paprasčiau nei atrodo, mielieji.

image

‘Clubbing is all about getting laid. The music is just an excuse.’ S. Kleinenberg

Nov 19, 2012
#klubai #muzika

Artimiausiu metu noriu sudėti savo senus įrašus į blogą, nepykit, jei jau būsit skaitę ;]

Nov 16, 2012
#įrašai
Apie ėdimą

image

Šita planeta jau taip nulipdyta iš purvo ir visokių kosminių šiukšlių, kad visi ant jos gyvenantys padarai vienas kitą turi ėsti. Sakysit - nesvarbu iš ko ji nulipdyta? Ogi labai svarbu. Būtų kitaip nulipdyta - pagal kitus dėsnius ir gyventumėm. O dabar - yra kaip yra - nori gyventi - ėsk.

Taigi,  ėda visi vieni kitus. Dieną naktį. Net mieli spalvoti paukštukai - ėda vabaliukus. Meškiukai ėda žuvytes, žuvytės ėda kitas žuvytes. Krodilai ėda, liūtai ėda, kiaulės ėda, sliekai ėda. Skruzdėdai ėda skruzdelytes. O ką skujuočiai ėda - nežinau. Visokie kitokie mikroskopiniai  mažuliukai - užpuola savo visa viena ląstele ir praryja kitą mažuliuką. Karvės ėda žolę. Joms patogu - žolė nuo jų nebėga. Peliukai ėda grūdus…Taigi taigi. Ėda, lesa, drasko, ryja, siurbia, graužia…

O žmogus ne ėda. Žmogus valgo. Iš lėkštės. Su šakute, šaukštu ir peiliu. Kulturingai. Todėl ir ne ėda, o valgo. Bet kartais vis gi ėda, šlerpia, kramsnoja, žiaumoja, kemša… Tiek jau to. Pagirtina jei garsiai neriaugėja ir nečepsi.

Čia buvo įžanga.

O dabar prie reikalo.

Maža to, kad žmonės valgo maistą - taip reikia. Jie dar ėda vieni kitus. Pasigardžiuodami. Plėšo skanius kąsnelius iš ten, kur minkščiau ir pasimėgaudami virškina. O tam, iš kurio išplėšė dantimis kąsnį - skauda, oi skauda. Paprastai ėda tą, kuris minkštesnis - savaime suprantama - lengviau įkąst.

Pateiksiu dažną pavyzdį (ne iš asmeninio gyvenimo, tiesiog dabar stebiu panašią vienos poros situaciją).

Gyvena vyras su moterim. Negaliu pasakyti, kad jis jau visai toks anoks despotas, bet labai netoli to. Keli milimetrai belikę. Nors iš esmės - visai neblogas žmogus… jei žiūrėti per saugų atstumą. Jis, visų pirma, labai mėgsta tvarką. Ne šiaip tvarką, o TVARKĄ. Visi daiktai namuose turi savo vietą - čia ir tik čia, ne 5 cm į šoną. Cukrinėje šaukšelis turi būti pasuktas tam tikru kampu, bet koks nukrypimas nuo kurso - lauko tribunolas ir sušaudymas.Nejuokauju. Tokiais dalykais nejuokaujama.

Be abejo, yra daug sudėtingesnių ėdimo būdų, pagal Mėlynbarzdžio metodiką, bet apie juos čia ne vieta kalbėti. Tiesiog “geležinė tvarka” man labiausiai nepriimtinas ir juoką keliantis dalykas. Tarp kitko pridursiu, kad be viso kito vyras dar ir rimtas alkoholikas. Kas irgi paspalvina moters gyvenimą.

Taigi, gyveno jie metus kitus… laikas bėga… Vyras moterį ėda ėda ėda. Neištvėrė moteriškė, susikrovė savo daiktus į ryšulėlį ir išėjo į platų vieškelį. Ne pirmą kartą ji išeina, ir reik manyt, ne paskutinį. Pabūna ji be savo ėdiko ir nuobodu pasidaro. Grįžta pas jį, atsiriša ryšulėlį ir išsidėlioja savo daiktus atgal į lentynas pagal griežtai nustatytą tvarką. Ir toliau kartojasi tas pats…

Ir kodėl taip yra? Juk moteris graži, išsilavinusi, protinga, turi savo verslą… O vyras - vyras kaip vyras, tokių pilnos gatvės. Visi draugai ir pažįstami stebi šitą situaciją ir stebisi - kodėl ji gadina savo gyvenimą būdama su juo?

O todėl. Jei paimti virtą kiaušinį ir tvarkingai su šaukšteliu jį išvalgyti. Kas lieka? Lukštas. Kas viduj? O gi nieko - tuščia.

Jeigu metų metus ėsti žmogų - viduj irgi lieka tuštuma. Gal kažkada ten buvo daug visko. Bet tvarkingai su šaukšteliu buvo išvalgyta. Iš asmenybės liko tik lukštas. Lyg ir yra žmogus - bet ir nėra. Ji nebeturi savęs. Ji gyvena jo gyvenimą. Ji nebeturi draugių, ji neturi pomėgių, ji neturi asmeninio gyvenimo. Tik jis, darbas ir televizorius.  Dėl to išėjus iš jo jai tampa nepakeliamai vieniša ir tuščia. Todėl ir grįžta. Nes be jo nebėra ir jos. Šalia jo ji turi bent gyvenimo iliuziją. Be jo - tuštuma.

Todėl ji ir nepaliks jo. O jei jis ją paliks - raudos kruvinom ašarom ir galvos koks nuostabus vyras jis buvo, daugiau tokių nėra. Jis juk stiprus, valdingas, žinantis ko nori - žodžiu - tikras vyras. Kiti palyginus su juo - mėmės. Na, gal būt sutiks kitą Mėlynbarzdį, kuris toliau ją ės ir valdys kaip jam patogu. Nes su normaliu geru, dėmesingu, rūpestingu vyru jai bus neįdomu. Kodėl? Nes tada reikia kurti lygiaverčius santykius - o ji to tiesiog nebesugeba. Jei padėti ant vienos svarstyklių lėkštutės sveiką kiaušinį, o ant kitos kiaušinio lukštą - be abejo nusvers sveikas kiaušinis. O normaliam bendravimui turi būti ligsvara.

Va. Įsigilinau į šitą istoriją. Na, aš gi moteris. Man tik duok pašnekėt apie santykius…

Aišku, būna ir atvirkščiai. Atsikrausto jauna šeima pas uošvienę. Ir pradeda uošvienė ir jauna žavi žmona ėsti vyruką…. Būna. Mačiau…. Bet apie tai kitą kartą…

Išvados? Saugokit save.

image

image

image

image

image

image

image

image

image

Nov 16, 20121 note
#ėdimas
Kaip susirasti berną (svarbiausių patarimų atmintinė)

Ilgai kaupiausi, kol pagaliau prisiruošiau atskleisti nepaprastai naudingų patarimų, kuriais pasikliaudama, per labai trumpą laiko tarpą nebeliksi vieniša, sąrašą.

Pirmas ir bene svarbiausias – nebūk išranki. Jei galvoji, kad potencialus bernas privalo būti ir gražus, ir turtingas, ir protingas, ir nuoširdus, paklusnus bei nuolankus, tai labai klysti. Gal nustebsi, bet, tavo nelaimei, pasakysiu, kad jei kada mūsų šalyje ir buvo tokių egzempliorių, kurie pasižymėtų visomis šiomis savybėmis, tai jie seniausiai išnyko su pirmąja ekonominės krizės banga, nuvilnijusia dar 2008 m. Tiesa, mūsų šalyje dar liko keli unikalūs pavyzdžiai, bet jie arba: 1) mieliau renkasi kitų čiuvų draugiją ir virtuvėje ir lovoje; 2) jau penktus metus sau ramiausiai kniaukia po kaldra su kokia lievake (lievake, nes ji – ne tu), kuri, jam to nepastebint, saugo savo turtą kaip cerberis, urzgimu pasitikdama kiekvieną, jos poziciją besitaikančią užimti, sielą.

Jei manai, kad sutikai tipą, pasižymintį bent pora išvardytų savybių, griebk nedvejodama, mat jei ne tu – kaip mat jį nugriebs kuri kita. Jokiu būdu nepamiršk, kad grožis – visiškai nesvarbus dalykas. Negrožis gali tapti netgi dideliu pliusu – negražus bernas labiau tave mylės, nes vis pasidžiaugs, kad turi tokį gožį, kaip tu, šalia, o ir nuo nuodingųjų gyvačių (aka kitų panų) nereikės jo taip saugoti.

Žinok, kur ieškoti. Būtinai aplenk visokius pseudo intelektualų ir hipsterių prikimštus barus. Ten bernai eina pagerti, paklausyti muzikos, o jei dėl mergų, tai tik ieškodami merginos tai nakčiai. Bernai iš tokių vietų tau tikrai nenupirks gėrimo, o ką jau kalbėti apie gausią ir turtingą jūsų bendrą ateitį. Geriausi medžioklės klodai – klubai ir barai, kur bernams įėjimas bent 20lt, o merginos įleidžiamos nemokamai. (Atsargiai – visgi teks įveikti nemenką konkurenciją).

Matykis. Jei manai, kad ieškant berno derėtų vadovautis posakiu “Jei mylės, mylės ir su chalatu bei naminėm šliurėm”, tai labai klysti. Matytis tu privalai. Svarbiausias pastebimumo atributas – ilgi blizgantys plaukai (pageidautina – rudi, šviesūs arba juodi. Jokių mandrų spalvų ar kirpimų! Bernams nepatinka pankės). Kiti svarbūs akcentai – ryškios blizgios palaidinės, aptempti džinsai, kelnės, suknelės ar sijonai bei aukštakulniai ar platformos. Privalumas – įdegis. Jokiu būdu nesirenk įmantrių formų ar medžiagų rūbų. Sporbačiai, kuprinės, megztukai bei panašūs atributai – griežtai draudžiami. Kruopštus vakarinis makiažas ir kvepalų dvelksmas – privalomi.

Nekalbėk. Bernams nepatinka išsišokėlės. Kuo mažiau kalbėsi, tuo mažiau intelekto parodysi. Bernams nepatinka moksliukės. Nedrįsk parodyti, kad kuo nors domiesi, ar, gink Dieve, mėgsti skaityti, ar dar baisiau, rašyti. Jei negali susilaikyti neturėdama pomėgio, gali šokti, domėtis mada arba dainuoti.

Negerk. Gali gerti ne daugiau nei du kokteilius per vakarą. Draudžiama gerti alų, viskį, degtinę ar panašius mužikų gėrimus. Leidžiama paragauti sidro, vyno bei kokteilių (tik be jokių išsišokimų – kamikadzė – ne kokteilis!). Geriausia, negerk iš viso. Bernams nepatinka alkoholikės.

Nerūkyk. Išimtis – plonos, geriausia, mėtinės Glamour ar Vogue cigaretės. Rūkydama jas privalai skolintis iš draugės bei nepamiršti pridėti, kad “šiaip tai nerūkau, nebent kartais su draugėm…” Bet geriausia nerūkyk iš viso. Bernams nepatinka narkomanės.

Nevalgyk. Plačiau komentuoti nėra ką. Atsimink, kad bernams nepatinka storulės.

Šok. Bernams patinka šokančios merginos. Tik šokdama taip pat išlik kukli. Jokiu būdu nesirangyk kaip gyvačiokas ir nedrįsk šokdama lipti ant kokios pakylos. Bernams nepatinka išsišokėlės.

Nesikeik. Bet jei laikysiesi prieš tai paminėto patarimo nekalbėti, pavojus, kad keiksiesi, sumažėja iki minimumo. Nepamiršk, kad bernams nepatinka nepraustaburnės.

Būk kukli. Net jei bernas ir labai patinka, jokiu būdu to neparodyk. Pirmą kartą paprašyta neduok telefono numerio, neik drauge šokti ir visaip kaip jį ignoruok. Bernams nepatinka lengvai prieinamos.

Nepasitikėk savimi. Girdėdama komplimentą raudonuok, krykštauk ir kaip įmanoma daugiau kuklinkis. Bernams nepatinka pasipūtėlės.

Neturėk vyriškos lyties draugų. Privalai laiką leisti kelių (2-18) draugių kompanijoje. Bet kokie vyriškosios lyties veikėjai nėra pageidaujami. Bernams nepatinka paleistuvės.

Kartais neturėk nuotaikos. Priežastys gali būti įvairios – nuovargis, nesėkmės moksle, na, o dažniausiai – pykčiai su draugėmis. Bernams patinka jautrios merginos.

Gamink. Privalai mokėti pagaminti bent kelių rūšių mišraines, sulipdyti skruzdėlyną ir, žinoma, vėdarus, žemaičių blynus ir cepelinus. Bernams patinka maistas.

Nepersistenk. Tavo išvaizda – labai svarbu. Privalai arodyti nuostabiai. Investuok į priauginamas blaksienas, nagus, plaukus, aišku, drabužius bei aksesuarus. Tik nepaversk savęs vaikščiojančia grožio salono reklama – nereikėtų taikyti išsyk visų grožio procedūrų. Bernams patinka natūralumas.

Taigi, ko gero, nesitikėjai, kad viskas taip paprasta. Pažadu, jei seksi šiais patarimais, tikrai jau greitai nebebūsi vieniša, o gal net ir ištekėsi. Nesilaikant jų, Lietuvoje berno susirasti neįmanoma.

Gerai, sėkmės, tu tekėk, tuo tarpu aš - gyvensiu.

image

Nov 14, 20121 note
#bernai
Houmerizmas

image

Yra tokios vietos, kur aš jaučiuosi kaip tikras Houmeris Simpsonas. Žmogus man kažką aiškina, šypsosi, aš žiūriu, šypsausi, judinu galvą, mirksiu ir periodiškai sakau “aha” ir “uhu”. O pačios galvoje groja muzika, skraido drugeliai, ganosi avytės ir šakose uodegas kedena barsukai. Tada žmogus nutyla ir klausia - ar jūs supratot? - Ne, nelabai. Ir ji kantriai kartoja tą patį. O aš vėl linksiu galva, mirksiu ir sakau “aha” ir “uhu”. O barsukai toliau kedena uodegas. Kad visai visai neišsiduočiau po trečio pakartojimo aš užduodu klausimą naudodama raktinius žodžius. Kelioms sekundėms valios pastangomis pritildau muziką, nuraminu drugelius, avytes ir barsukus, primerkiu akis, suraukiu kaktą ir kažkąąąąąą kažkąąąą suprantu. Paprastai, tai reiškia, kad reikia dar vienos pažymos. Houmerizmo sindromas man dažniausiai pasireiškia valstybinėse įstaigose tvarkant dokumentus. Išeinu į gatvę, papurtau galvą - ir vėl viskas savo vietoje. Nei muzikos, nei avyčių, nei barsukų.
Tik vis tiek nesuprantu, kodėl tuo metu mano smegenys persijungia į kitą režimą. Matyt kažkokia apsauginė organizmo reakcija. Valstybinės įstaigos kenkia sveikatai.
Todėl aš tų vietų labai labai vengiu. Bet kartais nepavykstai. Reikia mažo mažo popierėlio. O pati nusipiešt negaliu. Vat ir tenka houmerėti.

image

Nov 13, 2012
#houmeris #simpsonai

image

Vasaros naktį visa šeima miegojo sode ant namo stogo. Motina pamatė, kad jos sūnus ir nemylima marti miega meiliai susiglaudę. Tai ją papiktino ir ji pažadino jaunuosius:
- Argi galima per tokį karštį miegoti taip arti vienas kito? Tai kenkia sveikatai!
Pažiūrėjus į kitą sodo pusę, kur miegojo jos dukra su mylimu žentu, motina pamatė, kad jie miega skirtingose lovos pusėse. Ji rūpestingai pažadino juos:
- Mano mielieji, kodėl tokią vėsią naktį jūs miegate atsitraukę, o nešildote vienas kitą?
Tai išgirdus marti sušuko:
- Koks visagalis yra Dievas! Ant stogo vienas sodas, o koks skirtingas jame klimatas.

 (rytų išmintis)

Nov 10, 2012
#sodas

image

foto: Gjon Mili


Sapnavau, kad joju ant arklio. O niekada nesu jojusi iš tikro. Atsidūriau kažkaip aš ant to arklio. Sėdžiu be balno, be visų kitų prietaisų arklio valdymui. O jis juda po manim. Ir nežinau nei ką daryti, nei už ko laikytis.  Baisu - o jei supyks? Įsitvėriau į kaklą kažkaip - neaiškiu sapnišku būdu, bet veikė. Kai greitai lėkti pradėjo - apsikabinau kaklą, prisiglaudžiau. O jis lekia per pievą. Kur lekia - nežinau. Svarbiausia - nenukristi. Iš pradžių baisoka buvo, paskui patiko. Smagu. Tada jis įbrido į ežeriuką ir plaukiojo. O aš jam ant nugaros. Kažkas duonos įmetė, o arkys valgė. Gražus toks, rudas, raumeningas, blizgantis. O paskui suskambėjo žadintuvas. Ir sapnas baigėsi.
Jau pasiilgau arklio.
Bėda su tais sapnais - nei įsirašysi, nei iš naujo pažiūrėsi.

image

Nov 9, 2012
#sapnai #arklys
Apie tai, kad mergaitę iš kaimo galima, tačiau kaimą iš mergaitės - sunkiai

Ar minėjau kada kaip labai nemėgstu kaimiečių? Labai labai nemėgstu. Pasiimt pušką ir šaudyt, pūch pūch, kame hame. Labai baisu ir tai, kad dabar, kai daug tautiečių išplaukė kažkur kitur, kaimiečiai ramiausiai sau užėmė anksčiau tik išsvajotas pozicijas įvairiose visuomenės sferose ir veši laimingi toliau. Negaliu pakęst mužikų, dalbajobų, kuriems lenda plūgas iš kišenės.

Normalūs žmonės būna vangūs, pikti ar ne preciziškai mandagūs bei ne iki galo kultūringi, gal kartais net stačiokiški tada, kai jie pavargę ar išmušti iš kantrybės. Bet net ir tas jų netaktas dažniausiai būna subtilus ir skoningas. Kaimiečiai tuo tarpu būna savimi dvidešimt keturias valandas per parą. Ir darbe, ir poliklinikoj, ir pusseserės vestuvėse. Man atrodo, lengviau išmokyt šunį sukti tris cirko lankus dainuojant skūterio hitų popuri nei kaimietį paversti į normalų homo sapiensą.

Ir štai čia darsyk iškyla nuolat kamuojantis klausimas, kartais pažadinantis mus išpiltus šalto prakaito vidury nakties: visokių yra, bet ar visokių reikia?

image

Nov 8, 2012
#kaimiečiai
Drugelis

image

Seniai, labai seniai gyveno išminčius, kuris turėjo daug mokinių. Pats gabiausias iš jų vieną dieną susimąstė: “Ar yra klausimas, į kurį mokytojas nesugebėtų teisingai atsakyti?”
Jis nuėjo į žydinčią pievą, pagavo drugelį ir paslėpė jį tarp delnų. Drugelis kabinosi kojytėmis į jo delnus ir pirštus, kutendamas rankas. Šypsodamsis jis priėjo prie mokytojo ir paklausė:
- Koks drugelis mano rankose - gyvas ar miręs?
Mokinys buvo pasiruošęs tuoj pat suspausti drugelį, jeigu mokytojas pasakytų, kad jis gyvas.
Tačiau, nežiūrėdamas į jaunuolio rankas, išminčius atsakė:
- Viskas tavo rankose.

(Rytų išmintis)

image

Nov 5, 20121 note
#drugelis
Be water, my friend, pasakė kažkas

Bobiškas durnumas praeina ir sugrįžta sveikas protas.

Tūkstantąjį kartą permąstau mintį apie savęs formavimą ir tai, kad esame savo paties kūriniai ir visiškai įsigvenu į ją. Išties, tiesos, rodos, elementarios, tačiau prireikia nemažai darbo bei valios lavinimo, kol visa esybe bei realiais žingsniais gyvenime pradedi jausti šio reiškinio veikimą. Vieniems ikrai patiekiami ant lėkštutės, kitiems, tuo tarpu, reikia pradėt nuo pačios žuvies, kuri tuos ikrus išnerš, užsiauginimo.

Reikia suprasti ir patikėti, kad gali būti bet kas – ir musė ir erelis, o jei labai pasistengsi, kad ir mamutas, svajonėms ribos yra, tik jos paslankesnės, nei bet kada galėjai įsivaizduoti. Netiki? Išsikelk sunkiai įtikimą tikslą (na, pradžiai užteks ir tiesiog keblesnio, nei paprastai) ir verskis per galvą, kad jį pasiektum. Kai užsikabinsi ant to malonumo, kurį sukels savo galimybių ribų tamprumas, tada pašnekėsim iš naujo.

Leidžiu man diagnozuoti ką tik nori.

image

Nov 4, 20121 note
#svajonės #water
Apie kapus

image

Apie Vėlines jau, ko gero, viskas yra pasakyta. Ką čia bepridursi.

Man, asmeniškai, kapas nereiškia nieko. Senos kapinės įdomios tik kaip istorinis paminklas. Ne daugiau.
Artimųjų kapai, netgi tėvo - man sukelia nulį emocijų. Ne dėl to, kad aš beširdė ir nieko niekada nemylėjau. Tiesiog fizinė palaikų buvimo vieta man yra nereikšminga. O šiuolaikiniai paminklai ir kryžiai - neįdomūs ir neestetiški.
Visi žmonės gimsta, gyvena ir miršta. Kaip ir viskas šiame pasaulyje. Prisiminti žmogų galima bet kur ir bet kada.
O iš tiesų - gyvenimas yra gyviems. Ir jiems reikia duoti meilę ir dėmėsį kol turime galimybę. Lankyti gyvus, o ne mirusius.
Granitui chrizantemos nerūpi.

Nov 3, 2012
#kapai #vėlinės

October 2012

4 posts

Apie sapnus ir ožius

image

Jei aš kokiam sapnininkui papasakočiau, ką sapnuoju paskutines 2 naktis - jis man lieptų džiovinti džiūvėsius ir barstyti galvą palenais.
Praeitą naktį sapnavau, kad man dantys trupa. Tokiais gražiais apvaliais diskeliais, su žiedų raštu, kaip medžio pjūvis. Ir aš juos vis imu iš burnos ir imu. O jie vis nesibaigia. Paliečiu dantį liežuviu - dar vienas diskelis. Baltas, rainas, poliruotas - kaip porcelianas. Nors imk ir karolius verk. O viršutinis protinis dantis pasidarė juodas juodas ir toks visai kaip aktyvuotos anglies tabletė. Šiaip, iš tikro, tai to danties ten ir nėra. Prieš mėnesį aš jį išsiroviau, nes niekam jis ten nereikalingas buvo.

O šią naktį sapnavau, kad gyvenau dideliuose dideliuose rūmuose. Laiptai tokie platūs, turėklai paauksuoti. Grįžtu į savo kambarį - o mano daiktaus neša lauk. Sako - jūs čia nebegyvenat. Kas kaip kodėl? A todėl ir viso gero. Na, ką čia padarysi. Sėdau į autobusą ir važiuoju kažkur. Atvažiavau į kaimo vietovę. Einu per laukus. Žiūriu - ožys. Toks snieginis ožys. Baltas. Gražus. Akys protingos. Na, man snieginiai kalnų ožiai labai gražūs iš snukio. Ir ragai elegantiški. Bet visas toks šlapias, kailis sulipęs, kabo baltais varvekliais. Ir vabaliukais aplipęs. Nežinau ar serga, ar šiaip. Bet neatrodo paliegęs. Stiprus, žvilgsnis tvirtas. Ir gražūs tie vabaliukai, blizgantys. Violetiniai. Žali. Gal jonvabaliai kokie. O svarbiausia jo akys tokios geros. Ramios ir protingos. Gerai, sakau, einam kur nors. Ir einam mes su ožiu.
Ėjom ėjom. Ir atėjom prie laivo. Didelis toks laivas. Tikras laivas. Su burėm. Įėjom į vidų. O ten salės, laiptai, žmonių daug ir muzika groja. Ožys kažkur dingo. O mane kavalierius pakvietė šokti. Šokam mes valsą. O tas kavalierius su sportiniu kostiumu, treningu, taip sakant. Na ir ką. Šokam. Kalbam kažką. Valsuojam. Sukamės…
Ir tada aš pabudau.
Žinau, kad sapnuoti byrančius dantis labai ajajaj negerai. Šlapią ožį ko gero irgi. Pasprinkit visi sapnininkai. Man patinka mano sapnai.

Oct 22, 2012
#sapnai
Rudens kvapas

Man patinka rudens kvapas.

Rudens kvapas geltonas, skaidrus, lengvas, gaivus, džiugus ir cinamoninis.

Artėja žiema. Bus šalta. 1930 metų atvirutė ragina grūdinti spenelius. Gal tada ne taip šalta?

image

Oct 19, 20121 note
#ruduo
Šeštadienio rytas

image

Photo: Fox Photos/Getty Images, 1927 sausis

Jaunasis lankytojas ir jo dramblys aptinka, kad Londono zoologijos sodo dramblių pastatas uždarytas žiemos atostogoms

Gyvenimas padarytas iš įvykių. Iš esmės tie įvykiai nėra nei geri nei blogi - priklauso nuo mūsų pačių vertinimo. Nuo mūsų norų, lūkesčių ir suvokimo.

Ruduo nėra nei bjaurus, nei nykus. Ruduo yra ruduo. Jis yra toks - koks turi būti.  Jis toks kiekvienais metais, jau milijonus metų. O tu, bumbantis žmogeli, čia atėjai labai trumpam. Tavęs nebebus - o ruduo ateis toks pat, o paskui ir alyvos vėlei žydės. Tie gyvūnai, kuriems nepatinka ruduo ir žiema pasielgė protingiau - vieni išskrenda į pietus, kiti įlenda į urvą ir knarkia iki pavasario. O tu, nuplikęs beždžionpalaiki, ir to nesugebi. Tik bumbėt, niurzgėt, zirzt ir kaltint visą svietą, kad komforto pagailėjo.

Visai gražus tas pilkas ruduo. Jis toks… rudeniškas! Ir toks netikėtas - po pilko ryto išsigiedrija fantastiškai saulėta diena. Ir vėl gatvės pilnos patenkintų žmonių.

Tai va - niekada nežinai, kas tavęs laukia už…. minutės, už kampo, už durų….

Tai va, apie įvykius. Gyvenimas tai įvykių seka. Kai esi įtrauktas į tam tikrą įvykį - nesvarbu - džiugų ar skaudų - panyri į jį visa esatim. Pergyveni, jaudinies, blaškaisi. Praeina - persuki filmą atgal. Šakės, kaip smagu buvo! Ir nesvarbu - skaudus ar džiugus - atsukus atgal viskas lygu. Koordinačių ašis į abi puses vienoda. 

Tai va, tai va. Apie ką aš čia?

Aha. Apie įvykius. Žiūrim filmą. A kas bus toliau?

 

Optimistas sako, kad stiklinė pusiau pilna.

Pesimistas - kad pusiau tuščia.

O realistas žino, kad jeigu jis laiku neišeis - jam teks plauti stiklinę.

Oct 13, 2012
#ruduo
Next page →
2012 2013
  • January 1
  • February
  • March
  • April
  • May
  • June
  • July
  • August
  • September
  • October
  • November
  • December
2012 2013
  • January
  • February
  • March
  • April
  • May 60
  • June 31
  • July 11
  • August 12
  • September 9
  • October 4
  • November 12
  • December 4